norėčiau atkreipti dėmesį į faktą, kad Lietuvos stalo žaidimų megėjai neturi vieningo sąvokų suvokimo. Skaitant apžvalgas nusprendžiau, kad tai - atskiros temos verta diskusija (o beje, kai kurios diskusijos labai praskaidrina nuotaiką skaitytojams... ar ne, Artūrai
.Lietuvių kalba yra absoliučiai nuostabi. Todėl siūlau ją naudoti ir kalbant apie žaidimus. Man tai galioja lygiai tiek pat kiek ir bet kam kitam (nemanykit, kad čia Aldonas Pupkis atsirado iš Rabūnziškių seniūnijos Graužbūdžių kaimo).
Taigi, tikiuosi, visi prisijungsite prie to, kad pradėtume vadinti "rybaundus" "atkovotais kamuoliais" arba "golkyperius" "vartininkais". Kita vertus, nuomonė, kad "troleibuso" visai nebūtina versti į "vieląbraukį" irgi yra svarbi.
Taigi, mano siūlymai:
Gykas - entuziastas;
negykas - prijaučiantis;
daisas - kauliukas, ristukas, atsitiktinukas;
diskardas - kortų nusimetimas (arba "nutrenktkortis");
fileris - trumpulis arba jei taip svarbu, kad jis skirtas užpildymui - tarpinukas, įspraustukas arba tiesiog skiedinys;
dauntaimas - ėjimovalka arba analyžius (nuo "analysis paralysis");
replėjabilitis - peržaidžiamumas arba noriudarna (nuo "noriu dar");
flikas - sprigtas (čia kaip ir viskas aišku, bet jei norisi smagiau - "kaltuknagis");
štampofkė - tiesiog "klonas" arba "Doli";
worker placementas - darbininkų statymas (o jei ir tai nuobodu - "užimklangelininkas").
Na, gal kam bent nuotaiką pakels šis forumas, bet esmę turbūt pagavot
Beje, prisiminiau, kad klube jau yra vienas lietuviškas naujadaras - "pakirstukas", kuris yra genialus (nežinau kam čia laurų vainiką kabinti).
)
