Politinės įtakos žaidimas revoliucinėje Prancūzijoje. Nors mūšiai tiesiogiai tarp žaidėjų nevyksta, bet kenkti viens kitam galima ir netgi būtina
Žaidėjai yra istorijai nežinomos asmenybės, stovinčios už nugaros trims politinėms frakcijoms: radikalams, moderatams ir rojalistams. Kiekvienas žaidėjas remia pasirinktas frakcijas ir plečia jų dominavimą teritorijoje. Taigi, vieną raundą gali remti rojalistus, gauti taškus už tai, kad jie pateko į valdžią, o kitame raunde gali stoti į radikalų pusę ir bandyti sukelti revoliuciją. Svarbus reagavimas į tai, ką daro kiti, kadangi tik į parlamentą išrinkta frakcija ir ta, kuriai atiteks opozicijos vaidmuo, atneš taškus. Neturėti savo atstovų valdžioje nėra gerai, nes kai kurios veiksmų kortos reikalauja turėti savo atstovų tarp valdančiųjų. Pavyzdžiui, kad sužaisti "Teroro" kortą, kuri leidžia su karučiu išvežti iš vienos teritorijos visus rojalistus, reikalauja, kad radikalai būtų valdžioje, žaidėjas turėtų ten savo atstovų ir, kad teritorijoje, kurioje vykdomas teroras, būtų radikalių grupuočių. Va taip... gal skamba sudėtingai, bet tai bene sunkiausiai įvykdoma sąlyga.
Kortos rankose lemia veiksmus, kuriuos žaidėjas gali atlikti.
Bet dominavimas teritorijose - dar ne viskas. Kartas nuo karto, vyksta svarbūs mūšiai, žaidėjai konkuruoja, kuris ves į mūšį revoliucionierius. Jei žaidėjai susipjauna tarpusavyje, pergalė atitenka rojalistams.
Taškus galima rinkti sau ramiai ir tikėtis saugios pergalės, BET.. žaidime yra du žaidimo stabdymo atvejai:
1. jei rojalistai dominuoja svarbiose teritorijose (7-iose), jie sukelia kontrrevoliuciją, žaidimas tą pat akimirką stabdomas ir laimi tas, kas labiausiai rėmė rojalistus. O visi pergalės taškai tampa nebesvarbūs.
2. Jei radikalai laimi rinkimus ir smarkiai uždominuoja (17 teritorijų), analogiškai - įvyksta revoliucija, taškai anuliuojami, laimi žaidėjas, labiausiai rėmęs radikalus.
Pliusai:
+ žaidimo sistema (galimybė remti skirtingas frakcijas, stebėti, ar radikalai arba rojalistai nepradeda savo žygio į "sudden death" sąlygas);
+ įdomi kortų panaudojimo ir lygybių laužymo sistema (o lygybių šiam žaidime būna nemažai);
+ tematika puikiai suklijuota su mechanika.
Minusai:
- gal kiek apniukęs, kiek per mažas ir neitin išvaizdus žemėlapis, kuris žaidimo viduryje gan smarkiai apsikrauna margais mediniais komponentais (pagerėjo nuo pirmo leidimo, bet galėjo labiau pasistengti);
- nesėkmingas kortų traukimas gali kiek apsunkinti gyvenimą. Gali susidaryti situacija, kuomet gali matyti, kad dominuoja radikalai ir labai norėti patekti į valdžią, bet tinkamos kortos gali neateiti į rankas. Tokia situacija susidarė Kristijonui pirmosios partijos metu. Tada belieka kaupti jėgas kontrrevoliucijai arba kitai strategijai.
Mano nuomone, "Liberte " - nėra primityvus teritorijos kontrolės žaidimas. Svarbu pastebėti, kokį tikslą turi kiti žaidėjai, nors tai nėra sudėtinga jei nesi susikaupęs vien į savo reikalus. Jei ieškoti politinių - kortinių - teritorinių analogijų, mano galva "Liberte" smarkiai lenkia "El Grande". Mano balas - 8.
Prašom daugiau nuomonių
