Žaidimas - tikrai geras. Savo laiku Le Havre mane labai sužavėjo visa savo mechanika, o kadangi Ora et Labora eina tuo pačiu keliu, naujasis Uwe's kūrinys galbūt nesukėlė tokios geros teigiamos nuostabos. Daug kas žaidime lyg ir matyta.
BET:
> daugiau resursų;
> unikaliai išspręstas resursų augimas ir raundų informacija;
> maitinimas pakeistas "neprivlomu" gyvenviečių kūrimu (nori, mokėk 30 maisto, nenori - nereikia); kabutės todėl, kad netenki gan nemažai taškų jei to nedarai. Bet greičiausiai, yra kitų būdų jiems susirinkti;
> atsirado pastatų statybos geografija (kas yra laaabai gerai); gali būti taip, kad pastatą norėtum pastatyti, bet neturi tinkamos vietos.
> išspręstas prabangių resursų vertinimas taškais. Le Havre žaidime, gali sėdėt ant savo brangaus plieno kaip ant sulūžusios geldos, suvokdamas, kad tavo resursas bevertis (jei jo nepardavei, arba nesunaudojai). Čia - brangieji resursai visi turi savo vertę taškais.
> na ką čia bepridursi - žaidime gali tiesiog "pagaminti" stebuklą! Artūras turėjo kruvinom ašarom verkiančią Mergelės Marijos statulėlę, Tomas - ežerą vandeniu perėjo, Nerijaus kaime visi aklieji praregėjo (stebuklus, žinoma, prikūriau, bet esmė nuo to nesikeičia). Taigi, "luxury liner" is Le Havres virto paprastais tačiau tūlam žmogui sunkiai suvokiamais DIevo egzistencijos įrodymais Airijos arba Prancūzijos kaime

Išvada - nupoliruotas garbanoto genijaus kūrinys. Kol kas esu jį įvertinęs 9.2 ir tikiuosi kuo greičiau sužaisti Prancūzijos variantą. Yra tikimybė, kad balas artės prie dešimtuko
